Jautiena, vištiena ar augalai: ką tavo maistas daro klimatui
Maistas sudaro apie ketvirtadalį pasaulio šiltnamio dujų emisijų, o jo viduje skirtumai tarp pasirinkimų milžiniški. Aiškiausias turimas rinkinys — Poore’o ir Nemeceko 2018 m. tyrimas žurnale Science, apėmęs ~38 000 ūkių, — leidžia uždėti apytikslius skaičius ant lėkštės.
CO₂e kilogramai vienam maisto kilogramui
| Maistas | kg CO₂e kilogramui |
|---|---|
| Jautiena (mėsinė banda) | ~60 |
| Aviena | ~24 |
| Sūris | ~21 |
| Kiauliena | ~7 |
| Vištiena | ~6 |
| Tofu | ~3 |
| Pupelės / lęšiai | ~1–2 |
| Dauguma daržovių | ~0,4–2 |
Jautiena maždaug dešimt kartų taršesnė už vištieną ir dvidešimt–penkiasdešimt kartų už daugumą augalų. Aviena ir sūris seka iškart paskui. Tai didžiausia svirtis maisto srityje, ir ji visai ne subtili.
Kodėl „valgyk vietinį” reiškia mažiau, nei atrodo
Transportas yra stebėtinai maža daugumos maisto pėdsako dalis — paprastai mažiau nei 10 %. Jautienos atveju tai, kaip gyvulys buvo auginamas, gerokai nustelbia tai, kiek mėsa keliavo. Iš kito žemyno atskraidintas augalas daugeliu atvejų vis tiek mažiau taršus nei vietinė jautiena. „Ką valgai” plačiai pranoksta „iš kur jis”, su siaura išimtimi tų produktų, kurie skraidinami oru dėl greito gendimo.
Lietuviška to paties taisyklės versija: žiemą šildomame šiltnamyje užaugintas lietuviškas pomidoras gali būti taršesnis už atplukdytą ispanišką, o „vietinis” sūris vis tiek lieka vienu taršiausių produktų lentelėje. Sezoniškumas ir tai, kas lėkštėje, sveria kur kas daugiau nei atstumas iki ūkio. O racione, kuriame tradiciškai daug kiaulienos ir pieno produktų, vien sūrio bei mėsos dažnio sumažinimas pajudina skaičių labiau nei bet kuri pakuotės ar kilmės etiketė.
Kaip atrodo realus pokytis
Nebūtina visiškai pereiti prie veganiško maisto, kad skaičius pajudėtų. Pagal Our World in Data skirtumas tarp gausiai mėsiškos ir vegetariškos ar veganiškos mitybos yra maždaug viena tona CO₂e per metus vienam žmogui. Net jautieną ir avieną palikus retam, o ne kasdieniam atvejui, surenkama didžioji galimo sumažinimo dalis — kaip tik todėl, kad jos tokios išskirtinai taršios.
- Didžiausia nauda: mažiau jautienos, avienos ir sūrio.
- Tvirta nauda: dalį raudonos mėsos keisk vištiena, žuvimi ar ankštinėmis.
- Nereikšminga: sukti galvą dėl maisto kilometrų, pakuotės ar „ekologiškumo” etikečių — tai tikra, bet smulkmena prieš tai, kas viršuje.
Sąžiningas pasakymas
Mityba — asmeniškas dalykas, ir tai ne pamokslas. Bet jei nori, kad maisto dalis tavo pėdsake mažėtų, duomenys beveik vien rodo į atrajojančius gyvulius — jautieną, avieną, pieną. CO2Mate fiksuoja patiekalus pagal paskelbtus taršos koeficientus, kad savo maisto skaičių matytum judantį kartu su pasirinkimais, o ne spėliotum.
Šaltiniai: Poore & Nemecek (2018), Science, per Our World in Data, „Environmental impacts of food production”; Our World in Data, „You want to reduce the carbon footprint of your food?”