Jautienos burgerio anglies pėdsakas (palyginti su vištiena ir pupelėmis)
Vienas jautienos burgeris atmosferai kainuoja maždaug 3–6 kg CO₂ ekvivalento — priklausomai nuo paplotėlio dydžio tai daugiau nei dešimt kartų tiek, kiek pupelių burgeris. Ir beveik visa ta suma slypi viename ingrediente: jautienoje.
Kur sėdi emisijos
Pagal Poore ir Nemecek duomenis (jautiena ≈ 60 kg CO₂e kilogramui), vien 150 g žalios jautienos paplotėlis mėsinės bandos atveju siekia apie 9 kg CO₂e, pieninės bandos jautienai — arčiau 3–4 kg. Pridėjus bandelę, sūrį ir padažą, tipiškas burgeris atsiduria 3–6 kg intervale. Bandelė ir salotos čia — beveik triukšmas fone:
| Burgeris (viena porcija) | ~kg CO₂e |
|---|---|
| Jautienos paplotėlis (150 g žalios) | ~3–9 |
| Sūrio riekelė (20 g) | ~0,4 |
| Bandelė | ~0,1 |
| Salotos, pomidoras, padažas | ~0,1 |
| Vištienos burgeris (to paties dydžio) | ~1 |
| Pupelių / daržovių burgeris | ~0,2–0,4 |
Jautieną pakeitus vištiena, burgerio pėdsakas susitraukia maždaug 70–80 %; pakeitus pupelėmis — daugiau nei 90 %.
Kodėl būtent jautiena
Galvijai — atrajotojai: jų virškinimas gamina metaną, itin stiprias šiltnamio dujas, o kilogramui mėsos užauginti reikia daug žemės ir pašarų. Todėl jautiena ir aviena kybo aukštai virš viso kito maisto — tai biologija, o ne ūkininkavimo stilius. „Žole šerta” ar „vietinė” skaičių keičia tik nežymiai: koks gyvūnas lėkštėje, sveria kur kas daugiau nei tai, kaip jis augintas.
Sąžiningas apibendrinimas
Niekas nereikalauja burgerio atsisakyti visam laikui. Bet verta žinoti: vienas jautienos burgeris per savaitę per metus susideda į maždaug 150–300 kg CO₂e — visai apčiuopiamą mitybos pėdsako riekę. Pigiausias laimėjimas meniu — tiesiog dažniau rinktis vištieną ar pupeles vietoj jautienos. Beje, ta pati logika veikia ir kavos puodelyje: gyvūninis ingredientas lemia beveik viską. CO2Mate patiekalus skaičiuoja pagal tuos pačius koeficientus, tad kompromisas matosi kaip skaičiai, o ne kaip kaltės jausmas.
Šaltiniai: Poore & Nemecek (2018), Science, per Our World in Data, „Environmental impacts of food production”.